Jei priesaką „Nevok“ staiga paikai pažeistum,
sielą sau nelyg pulkus skėricį ileistum:
nuslaubbl jie kaip mat dorovės dosnų derlių,
ir veltui jau grąžint sau garbę geisturn…
(Česlova Jakštytė)

7. Mylimas Dieve, aš noriu tikėti, kad turėsiu man reikalinglį daiktų.

Gyvename pasaulyje, kuriame turtas padalytas nevienodai. Niekada visi neturės visko po lygiai. Nes yra talentingų ir negabių, veržlesniLį ir lėtesnių žmonilį. Žmonės skirtingi, todėl ir viešpatauja neligybė.

Nusipirkti galime tai, kas pigu, o pačius brangiausius dalykus – meilę, draugystę, laimę – šiame pasaulyje visuomet gauname veltui, kaip dovaną. Ne turtai, o Dievas laimingą ir vertingą daro žmogų.

Septintas įsakymas draudžia vogti, tai yra neteisėtai pasisavinti svetimą turtą, jei dėl to pagrįstai nesutinka jo savininkas. Tas pats yra sąmoningai negrąžinti skolos arha pasisavinti pamestus daiktus, sukčiauti prekiaujant, mokėti neteisingą atlyginimą, kelti kainas naudojantis kitų žmonių neišmanymu ar sunkumais.