Jei iškalba puiki, tai mintys net spindės,
liežuvio tokio gal net daug kas pavydės;
bet ko gi verta bus, jei tai – vien kvailas melas? –
Lyg namas: tas, kursai baloj atsispindės…
(Česlova Jakštytė)

8. Mylimas Dieve, aš noriu sakyti tiesą, kad draugai galėtų pasitikėti manimi. Tiesos reikia ieškoti bendromis pastangomis.

Dažnai teismo procesuose nutinka, kad žmogus – verčiamas ar dėl – sutinka melagingai liudyti, sakyti kaip tiesą tai, ko niekad nėra buvę. Taigi aštuntuoju įsakymu mes raginami pamąstyti, ką ir kaip kalbame ar liudijame vienas prieš kitą.

Kiek daug tuštybės, melo, agresijos. Psichologų nuomone, aštuoniasdešimt procentų mūsų kalbų yra apie kitų žmonių gyvenimą. Tačiau visada reikėtų savęs paklausti: ar tai, ką už akių apie konkretų žmogų kalbi, galėtum pasakyti jam Į akis? Visais laikais pasitaiko tokių „profesionalų“, kurie meistriškai rezga intrigas, kiršina žmones. Antraip lyg Šekspyro Otelas rizikuoji pasmaugti kaip tik tą, kuris tave labiausiai myli.

Nė vienam iš mūsų nepriklauso galutinė tiesa. Ji priklauso Dievui. Dievas yra tiesa ir nori tiesos. Krikščioniškas kelias yra panašėjimo Dievą kelias. Krikščionis privalo būti tiesą mąstantis, tiesą sakantis, tiesą darantis žmogus. Dievas yra tiesa ir visos tiesos šaltinis.

Melo apibrėžimas – melas yra netiesos sakymas norint apgauti artimą, tą artimą, kuris turi teisę žinoti tiesą.